|
Trys vyrai, skrendantys lėktuvu, supranta, kad jų kelionė baigėsi. Orlaivis vibruoja, iš vairklių kyla dūmai, lėktuvo nosis sminga žemyn. Keleiviai nusprendžia, kad laikas bėgti, tačiau pradėjus iškoti parašiutų paaiškėja, kad jie yra tik du.
Staiga vienas skrajoklis prabyla graudžiu balsu ir ašaromis akyse:
- Vyrai, suprantu, kad visi norime gyventi, tačiau manęs namuose laukia žmona ir du vaikučiai, kuriuos turiu maitinti. Žmona net Sodros pašalpos negauna.
Susigraudinę pakeleiviai jam duoda parašiutą ir šeimos galva šoka žemyn. Kia verksmingasis panyra į debesis, vienas iš likusių vyriškių kitam duoda parašiutą.
- Šok, laiko jau nėra?
- O kaip tu? - nesupranta laimingasis.
- Aš irgi šoksiu. Tam, kur verkė, daviau maišą su sausainiais ir konservais. Galės žmoną ir vaikus pamaitinti.
|
